Skrydis parasparniu Panevėžyje

 

 

 

 

   SKRYDIS SAPNUOSE

 

Kaip norėčiau turėti sparnus,

Jais liesčiau gražuolę žemę.

Nutapyčiau dangaus skliautus

Įsiliečiau į beribę erdvę.

Paukšteli, aš noriu jaust skrydį,

Nuneški mane ten toli.

Sapnuos suteiki man viltį,

Ir leiski man skrist su tavim.

Kaip vėjas blaškausi padangėj,

Lyg nešinas jūros bangų.

Kaip pustomas smėlis pakrantėj,

Plasnoju tarp jūros krantų.

Neleisk man pabust iš šio sapno,

Palik, neatimki sparnų.

Nubudęs tave prisiminsiu,

Kaip gera man būt paukšteliu. 

 

                                                                                    Živilė Gibiežaitė-Bagdonienė